- gervelė
- gervẽlė sf. (2) 1. įrankis bulvėms kasti ar ravėti: Pasiimk gervẽlę ir eisiam bulvių kasti Akm. Su gervelè lengviau kasti kaip vienom rankom Lž. Su gervelè geriau ravėti Vkš. 2. K, Kv girnų dalis, lapė: Gervẽlė išklebo – pririšk stipriau On. Gervẽlė nutrūko – nebegaliu malti Kp. Ot malėja – negali prisirišt gervelės Užp. Gervelė yra išsimalusi, reik naują prikabinti Klp. 3. skersinėlis girnų akmenyje, į kurį remiasi girnų ašis (varpstė): Išdilo gervelės duobelė, reikia nunešt kalvėn pamažint Jž. 4. virvutė viršutinei girnapusei pakelti: Nuvyk naują gervelę Šmn. 5. pagaliukas girnoms pakelti: Gervelė pagedo, girnų nebepakelia PnmR. Nusisukė girnų gervẽlė Kp. 6. staklių dalis: Gervelėse įstatytas staklių volas Kp. 7. Svn plonutė skalelė metmenims į skietą verti: Kur gervẽlė – reiks audeklas skietan verti Sim. 8. Š kastuvo, šakių ar kokio kito su kotu įrankio rankelė: Suskilo šakių gervẽlė Dkk. Tavo lopeta be gervẽlės Sl. Pridėk kokią gervẽlę an koto Sdk. Padariau dalgei gervelę Lz. 9. stogo žirglelis, žirgelis: Padirbo gervelès ir apžirgdė šelmenį Kp. 10. kylys rąstams skelti: Padirbk gervelę – rytoj eisma rąstų skaldytų Šmn. 11. penkių pėdų guba: Šešios gervelės – puskapis Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.